stripinas

strìpinas sm. (3^b) Vdk; Lex55, strỹpinas (3^b) Krtv žr. stripinis 1: Su stripinu paleido man į galvą Šlv. Ar nėr toro[je] strypinų? LTR(Tv). ^ Neišmėtliok stripinus lig šunį nematęs BzF51.